Didžiųjų Alpių kelias

700 km ilgio Didžiųjų Alpių kelias – įspūdingiausias autoturistų maršrutas viso­se Alpėse. Jis prasideda Tonono (Thonon) mieste prie Lemano ežero, o baigiasi prie Vi-duržemio jūros palmių žalumoje skendinčiame Mentone. Šj kelią skubant galima pervažiuoti per dvi dienas ir mažai ką pamatyti. Optimalus kelionės laikas – penkios dienos. Didžiųjų Alpių kelyje yra 15 perėjų. Tarp jų [...]

Daugiau

Monblanas

Aukščiausias Alpių kalnas Monblanas (pranc. Mont Blanc, ital. Monte Bianco, liet. Baltasis kalnas) jungia Prancūziją ir Italiją. Pati kalno viršūnė (4807 m) yra Prancūzijoje. Iki Šveicarijos sienos nuo jos taip pat netoli – 18 km. Bet ši tiesi atkarpa gali būti įveikta tik oro transportu. Arčiausiai iki Monblano automobiliu iš Prancūzijos ir Italijos pusės galima [...]

Daugiau

Šamoni

Monblano papėdėje įsikūrusiame Šamoni 1924 m. vyko pirmos Žiemos olim­pinės žaidynės. Visas miestelio pavadinimas yra Šamoni-Monblanas (Chamonix-Mont-Blanc). Jame gyvena 10 tūkstančių žmonių. Nuolat atvykstančių turistų -keletą kartų daugiau. Tiek vasarą, tiek žiemą. Šamoni prasideda dauguma žygių į aukščiausią Alpių viršūnę. Šamoni vadinamas Prancūzijos alpinizmo sostine. Tačiau norint čia atvažiuoti, nebūtina ką nors nutuokti apie laipiojimą [...]

Daugiau

Meilės miestas Verona

Važiuojant į pietus Alpės pamažu netenka savo galybės, už jų išsirikiavę istori­jos ir kultūros metraštininkai – Italijos miestai. Mėgstantiems kelyje ieškoti kalnų ir miestų derinių tobulybės, kad nepabostų vieni ar kiti, išnaršius Dolomitines Al­pes, geriausias maršruto tęsinys – Veronos aplankymas. 300 000 gyventojų turinčios Veronos centre automobilių eismas apribotas, ja­me nėra išrausta įprastų Vakarų Europoje [...]

Daugiau

Europos gyventojai ir miestai

Europoje žmonių gyventa jau prieš 30 000 metų. Jie gyveno urvuose ir lapinėse, medžiojo, kailiais dengėsi kūną, mokėjo apdoroti medį, kaulą, akmenį. Gyveno nedidelėmis grupėmis, motininėmis šeimomis, nes randama daug moterų statulėlių. Šiuo metu Europoje gyvena 730 mln. žmonių. Net 500 mln. gyventojų gyvena Vakarų Europoje. Daugiausia gyventojų turinti Europos šalis – Rusija. Jos Europinėje [...]

Daugiau

Šiaurės Europos sostinės

Stokholmas – Švedijos sostinė. Išsidėstęs protakos, jungiančios Melareno ežerą su Baltijos jūros Saltšiono įlanka, krantuose. Didžioji miesto dalis yra salose ir pusiasaliuose. Jūros pakrantė Stokholmo regione sėte nusėta šcherais, kurių čia yra daugiau nei 24 tūkstančiai. Stokholme ir jo apylinkėse – labai švarus vanduo. Atvažiavusiems į Švedijos sostinę turistams dažnai kelia nuostabą tai, jog miesto [...]

Daugiau

Senieji Kretos miestai: civilizacijų palikimas

Mūsų kelionės maršrutas vedė į se­novėje garsius Kretos miestus: Festą, Hagia Triadą, Gortiną. Dabar tai visame pa­saulyje žinomi archeologijos muziejai po atviru dangumi, Kretos archeologų pasi­didžiavimas. Maždaug 1600-1450 pr. Kr. Kretoje buvo pastatyti neįtvirtinti rūmai Feste, Hagia Triadoje, Gortinoje. Vakariniame Mesaros lygumos pakraš­tyje dunkso trys kalvos. Ant jų kūrėsi sena­sis Festas. Šį miestą įkūrė karalius [...]

Daugiau

Šiaurės Europos tautos, kalbos, tradicijos

Šiaurės Europos šalių istorijoje, gamtoje, tautų kalboje ir kultūroje yra daug bendra. Tačiau vis dėl to šioje Europos dalyje skiriamos skandinavų ir ne skandinavų tautos. Daugelis jų kilo iš germanų kalbomis kalbančių skandinavų, prieš kelis tūkstančius metų persikėlusių į šiuos kraštus iš pietų. Skandinavai išgarsėjo IX-XI amžiais. Save jie vadino vikingais. Viduramžiais garsas apie juos [...]

Daugiau

Skandinavijos klimatas ir augalija

Skandinavijos klimatas labai įvairus. Tuo nereikia stebėtis, nes didžiausias Europos pusiasalis ištįsęs iš šiaurės į pietus daugiau nei pusantro tūkstančio  kilometrų. Pavyzdžiui, tuo metu kai gegužės mėnesį Švedijos pietuose esančiame Skonės pusiasalyje jau žydi obelys, tolimoje šiaurėje elniai pašaro ieško dar po sniegu. Tačiau dar didesnis yra vakarinių ir rytinių pusiasalio pakrančių klimato skirtumas. Pavyzdžiui, [...]

Daugiau

Slidinėjimas Lenkijoje

Žemieji Beskidai – plačiausiai išsidėsčiusi ir žemiausia Lenkijos Karpatų kalnų grupė, besidriekianti tarp Sądecki Beskidų ir Bieščadų. Neaukštas kalnų viršūnes skiria ilgi slėniai, o beveik visus kalnus dengia miškai. Savito kolorito kalnams suteikia kur ne kur slėniuose užsilikę buvusių sodybų ir kaimų ženklai – sulaukėję sodai, pakelės kryžiai, medinės cerkvės. Žemieji Beskidai labai tinka nesudėtingų [...]

Daugiau