700 km ilgio Didžiųjų Alpių kelias – įspūdingiausias autoturistų maršrutas visose Alpėse. Jis prasideda Tonono (Thonon) mieste prie Lemano ežero, o baigiasi prie Vi-duržemio jūros palmių žalumoje skendinčiame Mentone. Šj kelią skubant galima pervažiuoti per dvi dienas ir mažai ką pamatyti. Optimalus kelionės laikas – penkios dienos.
Didžiųjų Alpių kelyje yra 15 perėjų. Tarp jų – pati aukščiausia Alpėse – 2770 m aukščio Iseran perėja (Colde l’lseran). Šešias perėjas automobiliu galima įveikti tik vasarą. Pusė iš visų perėjų nėra sudėtingos, kelios reikalauja ypatingos dėmesio įtampos, nemenkų vairavimo įgūdžių, geranoriškų kolegų autoturistų ir paprasčiausios sėkmės kelyje. Sudėtingiausių važiavimo atžvilgiu perėjų trejetuke lyderės pozicija, be abejonės, atitektų keliui iki Cayolle perėjos (2326 m), antrą ir trečią vietas pasidalintų Galibier (2645 m) ir Izoard (2360 m) perėjos. Toliau galima būtų tarti Iseran vardą. Šie pavadinimai, pirmą kartą girdint, nieko ypatingo nesako, tačiau ten pabuvojus pavojingai žavingos gamtos vietovardžiai išlieka atmintyje visam gyvenimui.
Didžiųjų Alpių kelio istorija prasidėjo 1909 m., kai Prancūzijos turizmo klubo nariai sukorė šį atstumą. Netrukus buvo pradėti kelio tiesimo darbai. Atskiri kelio ruožai statyti vykdant strateginius valstybinius tikslus, kaip Prancūzijos valstybinės sienos apsaugos dalis, nes pagrindinis veiksmas šiame darbų fronte vyko
laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų. Per Iseran perėją eismas buvo paleistas 1937 m. Tai šeštoji perėja kelyje – trečdalis maršruto ilgio. Penkių pirmųjų perėjų (Gers, Colom-biėre, Aravis, Saisies, Rose-lend) aukščiai nesiekia 2 km. Didžiųjų Alpių kelias raizgosi vienomis vaizdingiausių Europos vietų, kai kurios jo atkarpos turi alternatyvas. Netoli maršruto esančius miestus verta aplankyti ne vien dėl įžymybių paveldo, bet ir dėl kelionės paįvairinimo. Vienas iš tokių miestų kelio pradžioje yra Anesi. Iki Aravi perėjos likus 10 km, prieš La Clusaz miestelį, reikia sukti dešinėn ir nuriedėti 25 km.
Anesi
Aukštutinės Savojos departamento centras Anesi (Ąnnecy) dar vadinamas “Sa-vojos Venecija”. Miestas įsikūręs prie bendravardžio gražuolio Anesi ežero. Jo senamiestį švelniai raižo vandens kanalai. Vanduo švarus ir skaidrus. Mieste -120 000 gyventojų. Neatskiriamas senamiesčio elementas – antradienio, penktadienio bei sekmadienio ryto daržovių, vaisių, sūrių ir kitų gėrybių turgūs. Anesi garsina bažnyčių varpų liejykla, mieste ir jo apylinkėse yra kelios įspūdingos pilys.
Tarp kosmopolitiškos šveicarų Ženevos ir Anesi – beveik pusšimtis kilometrų. Šį atstumą pėsčiomis, 1728 m. pabėgęs nuo Ženevos juvelyro patyčių, per kelias dienas kalnų keliukais sukorė šešiolikmetis J.J. Rousseau. Jį priglaudė garsioji ponia deVVarens. Namas, kuriame ji gyveno, neišliko. 18-to amžiaus pabaigoje toje vietoje išdygo Vyskupų rūmai. Tačiau prancūzai krantinę pavadino VVarens vardu, o rūmų kiemelyje pastatė vieno iš žymiausių Švietimo epochos mąstytojų J.J. Rousseau biustą.
Miesto centre įrengtoje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje valandos kaina – 5 Lt. Nuo jos iki miesto simbolio – Salos rūmų (Palais de l’lsle) - pusvalan-
dis pasivaikščiojimo žingsniu siaurokomis viduramžių senamiesčio gatvelėmis. Nedidelę tvirtovę primenantys rūmai statyti 12-me amžiuje. Pastato istorija gana unikali. Jame buvo Ženevos kunigaikščių rezidencija, teismas, pinigų kalykla ir net kalėjimas. Dabar tai Anesi istorijos muziejus. Bilieto kaina – 10 Lt.
Aukščiausia Alpių perėja
Važiuojant į aukščiausią Alpių perėją Iseran, kylant nuo Bourg St. Maurice miestelio pusės, reikia įveikti keletą tunelių prie Barrage de Tignes užtvankos, pasukinėti vairą keliose sudėtingesnėse kilpose ir taip, be didesnio vargo, galima už-
kopti j 2770 m aukštį. Kelio užtvarų nuo tarpeklio pusės nėra, prancūzai važinėja atsargiai. Gamtos peizažas-šiurkštokas. Puiki panorama. Pakraščiuose sniego yra ir vasarą. Karščiausią dieną – vos keliolika laipsnių šilumos. Neasfaltuotoje perėjos automobilių aikštelėje – erdvės daug. 1939 m. pastatyta Notre-Dame-de-l’lseran koplyčia. Yra suvenyrų parduotuvė.
Leidžiantis nuo Iseran, už 14 km verta stabtelėti archaiškame Bonneval-sur-Arc kaimelyje, kur namai ir bažnytėlė suręsti iš akmenų, stogai uždengti plokščiais akmenimis (skalūnais), elektros laidai paslėpti, ant stogų nestyro TV antenos. Automobilius reikia palikti šalia kaimelio ir siauromis gatvelėmis vaikščioti pėsčiomis. Kaimelyje galima aplankyti vietinę sūrinę, kai kur balkonuose sukrautas egzotiškas kuras – sausas karvių mėšlas. Iš Bonneval kaimelio išsišakoja daug pėstiems kalnų mylėtojams skirtų takelių, vingiuojančių Vanoise nacionaliniame parke.
Velnio tiltas
Nuo Bonneval kaimelio toliau riedant Didžiųjų Alpių keliu, maždaug 6 km prieš Modane miestelj, dešinėje pusėje dėmesį patraukia ant kalno stūksanti tvirtovė. Tai Esseillon fortai, statyti prancūzų puolimams atremti 19 a. pradžioje, kai Savoja priklausė Sardinijos karalystei. Fortai yra kitoje Are upės pusėje. Upė teka stačių uolienų tarpeklyje. Į fortus galima patekti žengiant per tarpeklį vadinamuoju Velnio tiltu (Pont du Diable), pakibusiu maždaug 100 m aukštyje virš upės. Tilto ilgis – 50 m, statytas 1858 m., rekonstruotas 1991 m. Tai puiki ekskursija aštresnių pojūčių mėgėjams. Iki Velnio tilto nuo nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės eiti reikia tik keletą minučių. Šioje vietovėje galima sutikti ne vien vaikštančius miško takeliais poilsiautojus, bet ir pamatyti uolomis besikarstančius alpinistus.
Didžiųjų Alpių kelias raitosi netoli Italijos sienos. Modane miestelyje prasideda 12 km 870 m ilgio tunelis (Tunnel du Frėjus), jungiantis Prancūziją ir Italiją. Alpėse yra tik du ilgesni, autotransportui skirti tuneliai: Arlbergo tunelis Austrijoje ir Gotardo (St. Gothard) Šveicarijoje.
Važiuojantiems Didžiųjų Alpių keliu į ilgąjį tunelį lįsti nereikia – už 50 km laukia Galibier perėja. J ją kilimas gana sudėtingas. Pakeliui dar yra 1566 m aukščio Tėlėgraphe perėja, kuri – tik apšilimas prieš Galibier.
Galibier perėja
Kelias j Galibier – statokas (iki 14 procentų), vietomis siauras, užtvarų nuo tarpeklių nėra. Gamtovaizdis – rūstus, kalvos plikos. Perėjoje vietos nedaug – aikštelėje telpa vos keliolika automobilių. Aikštelę nuo tarpeklio skiria tik oras. Panoraminis apylinkių vaizdas galėtų rungtis dėl prizinės vietos Prancūzijos Alpėse. Iš 2646 m aukščio perėjos pėsčiomis galima užlipti dar iki 2704 m aukščio ir pasivaikščioti kalvotoje vietovėje, primenančioje Mėnulio kraterių nuotraukas. Eiti reikia siauru takeliu, kurio viename ruože prasilenkti su ateinančiu žmogumi vietos palikta nedaug, o pašonėje – šlaitas, paslydusiems nežadantis malonaus rideni-mosi žemyn. Bet žmonės vaikšto ir su mažais vaikais. Viršuje yra akmuo – Savo-jos ir Prancūzijos buvusios sienos palikuonis, apvaliame stende surašyti ir nupiešti aplinkiniai kainai.
Galibier perėjoje praeina Tour de France dviračių lenktynių trasa. Lenktynės, startavusios 1903 m., vyksta liepos mėnesį. Varžybų istorijos metraštyje Galibier vadinama baisiąja perėja Savojoje, kur lenktynininkams tekdavo nešti dviračius nepravažiuojamais takais. Šiek tiek žemiau nuo Galibier prie kelio pastatytas paminklas Tour de France krikštatėviui Henri Desgranges. Tai labai svarbi vieta dvi-
račių sporto entuziastams, nes “atmynę” pedalus iki ten, dviratininkai suka garbės ratą prie paminklo esančioje aikštelėje.
Apačioje, už 8 km nuo Galibier, yra Lautaret perėja. Jos 2057 m aukštį galima pajusti važiuojant nuo Grenoblio ir Briansono (Briancon). Leidžiantis iš aukštosios Galibier pusės atrodo, jog perėjos iš viso nėra.
Nuo Lautaret perėjos iki Grenoblio miesto – 90 km. Šis atstumas – jau ne Didžiųjų Alpių kelias. Tačiau įveikus pusę maršruto patartina šiek tiek pakeisti aplinką ir aplankyti Prancūzijos Alpių sostinę – Grenoblį.