Po II pasaulinio karo politiniu atžvilgiu Europa buvo padalyta į demokratinę Vakarų Europą ir komunistinę Rytų Europą. Tarp šiems regionams priklausiusių šalių nusileido “geležinė uždanga”, skyrusi įvairių sistemų valstybes.
Svarbiausias demokratinių ir komunistinių šalių skirtumas buvo gamyklų, fabrikų, namų, žemės ir kt. Priklausomybė. Demokratinėse valstybėse šis turtas priklausė žmonėms, o komunistinėse šalyse – valstybei. Istorija paliudijo, kad komunistinė santvarka prasčiau tenkino žmonių poreikius, stabdė mokslo ir kultūros pažangą, ribojo žmogaus laisves. Visa tai kėlė žmonių nepasitenkinimą. Galiausiai ši sistema žlugo.
Sugriuvus komunizmui, krito ir minėtoji “uždanga”. Šalys pradėjo glaudžiau bendradarbiauti, tačiau tarp buvusių komunistinių (pokomunistinių) Rytų Europos ir Vakarų Europos visuomenių išliko esminių skirtumų. Iširus Sovietų Sąjungai, Jugoslavijai, Europos politiniame žemėlapyje atsirado daug naujų valstybių: Ukraina, Gudija, Estija, Latvija, Slovėnija, Kroatija ir kt.
Daug amžių Europoje vyko karai. Tragiška buvo pirmoji šio amžiaus pusė. Du pasauliniai karai supriešino stipriausias žemyno valstybes. Žuvo daugybė žmonių, milijonai liko be pastogės, labai nukentėjo beveik visų šalių ūkis. Per paskutiniuosius kelis dešimtmečius Europoje daug kas pasikeitė. Tik po didelių praradimų ir išbandymų žmonės suprato, kad reikia keisti valstybių santykius, kad negalima savo šalies interesų kelti aukščiau kitų. Todėl po II pasaulinio karo buvo įkurta organizacija, šiuo metu vadinama Europos Sąjunga (ES), kuri turėjo užtikrinti taiką žemyne ir padėti šalims glaudžiau bendradarbiauti. Šiuo metu ES priklauso 15 Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos šalių.
Europos Sąjungai priklausančių šalių piliečiai gali laisvai kirsti tų valstybių tarpusavio sienas, be muitų vežti prekes.
Nors Europa nėra didelė, jos teritorijoje – net 43 valstybės. Pasaulio mastu Europos šalys plotu nepirmauja. Tik Rusija, užimanti beveik visą Rytų Europą, priskiriama prie didžiausių pasaulio valstybių. Iš šalių, kurių teritorija yra geografinėje Europoje, didžiausia yra Ukraina (604 tūkst. km). Pagal plotą ši šalis pasaulyje yra 43-oji. Prie didžiausių Europos valstybių priskiriamos Prancūzija, Ispanija ir Švedija.
Europoje daug mažų valstybėlių. Mažiausia – Vatikanas, kurio plotas 40 hektarų. Monakas, San Marinas, Lichtenšteinas, Malta, Andora, Liuksemburgas irgi yra labai mažos šalys. Europoje yra net 25 valstybės, kurių kiekvienos plotas yra mažesnis kaip 100 tūkst. km.