Europos gyventojai – tai tautų, kalbų ir tradicijų kaleidoskopas. Išvaizda Europos tautų atstovai nedaug tesiskiria tarpusavyje, nes per amžius ne kartą maišėsi. Išskirtinis tautos bruožas – jos kalba.
Dabartinių europiečių pradžia – indoeuropiečių gentys, apsigyvenusios beveik visoje Europoje 2-3 tūkst. metų iki Kr. Gimimo.
Europiečių civilizacija pradėjo formuotis Pietų Europoje, kurioje visų pirma suklestėjo senovės Graikija, o dar vėliau Romos imperija. Šioje valstybėje svarbiausia kalba buvo lotynų, iš kurios kilo ispanų, italų, prancūzų, portugalų, rumunų ir kitos romanų grupės kalbos.
Šiaurės Europoje senovėje viešpatavo keltai. Germanų gentys, iš pradžių gyvenusios tarp Elbės ir Reino, ėmė veržtis į šiaurę, vakarus ir pietus. Vakaruose germanai išstūmė keltų gentis, kurių palikuonys šiandien dar gyvena Britų salose ir Bretanės pusiasalyje. Pietuose germanų gentys (vandalai, vestgotai, ostgotai ir langobardai) nusiaubė Romos imperiją ir ją užkariavo.
Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje germanai susimaišė su vietos gyventojais ir išnyko, o Anglijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, atvirkščiai, išlaikė savo kalbą, papročius ir čia įsitvirtino.
Slavų gentys gyveno dabartinės Lenkijos ir Gudijos teritorijose. Jos plito kitomis kryptimis nei germanai – į rytus ir į pietus. Pietuose jos apsigyveno didelėje Balkanų pusiasalio dalyje, o rytuose pasiekė Volgą, išstūmusios ten anksčiau gyvenusias baltų, finų, ugrų gentis.
Europoje yra kelios kalbų grupės. Jos turi bendrą kamieną – šeimą, iš kurios tam tikru istoriniu laikotarpiu susiformavo atskira kalbų grupė. Net 95% visų europiečių kalba indoeuropiečių šeimos kalbomis. Ši kalbų šeima yra didžiausia ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Be jos Europoje yra dar dvi kalbų šeimos: Uralo (jai priklauso vengrai, suomiai, estai ir kt.) ir Altajaus ( baškirai, totoriai ir kt.). Indoeuropiečių kalbų šeimai priklauso 7 kalbų grupės, tarp kurių didžiausios yra romanų, germanų ir slavų. Jų kalbomis kalba net 85% europiečių. Lietuviai ir latviai sudaro baltų kalbų grupę.
Labiausiai paplitusi Europoje religija – krikščionybė. Totoriai, Balkanų pusiasalyje gyvenantys bosniai, albanai išpažįsta islamą.
Krikščionybė nėra vienalytė religija. Europoje skiriamos trys pagrindinės jos šakos – katalikybė, protestantizmas ir stačiatikybė. Jos nevienodai traktuoja Šventąjį Raštą, skiriasi jų apeigos, bažnyčių puošimo tradicijos ir kt.
Įvairios krikščionybės šakos siejasi su didesnių kalbų paplitimu. Pavyzdžiui, katalikai sudaro didžiąją romanų tautų ir vakarų slavų dalį. Protestantizmas paplitęs germanų tautose. Dauguma rytų ir pietų slavų tikinčiųjų yra stačiatikiai.
Be krikščionių ir musulmonų daugelyje Europos šalių gyvenama žydų, išpažįstančių daugiausia judaizmą.