Lenkija – žemumų kraštas. Nors žemumos dažniausiai monotoniškos, tačiau paplitę paviršiaus pažemėjimai ir paaukštėjimai. Lenkijoje ir Didžiosios Lenkijos žemumoje gausu ežeringų kalvų, padengtų ledyninėmis nuogulomis:
- šiaurės rytuose Mozūrijos ežerynas (Pojezierze Mazurskie). Tai 1450 kv. km. ežerynas, kurį sudaro 2700 ežerų.
- Didžiosios Lenkijos ežerynas (435 kv. km., jį sudaro 1400 ežerų)
- Pamario ežerynas (1150 kv. km, jį sudaro 4100 ežerų)
Lenkijoje yra per devynis tūkstančius didesnių nei 1 ha ežerų. Daugiausia ežerų ledyninės kilmės. Lenkijoje taip pat gausu ir nedidelių ežeriukų, kurie vadinami „oczka“( išvertus iš lenkų kalbos tai reiškia akytė).
Giliausias ežeras , kurio plotas yra 3,1 kv. km., o gylis 108 m. – Ančia.
Lenkijoje taip pat yra apie 120 dirbtinių ežerų, ypač Vyslos ir Odros baseinų pietuose.
Dirbtiniai ežerai vadinami mariomis. Zegžės (33 kv. km.), Glembinovo (22 kv. km), Solinos (21 kv. km.) ežerai – tai didžiausi dirbtiniai ežerai Lenkijoje.
Didžiausios Lenkijos upės: Vysla (1047 km., teka Lenkijoje, įteka į Baltijos jūrą), Odra (854 km., teka Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, įteka į Baltijos jūrą), ir Varta (808 km., teka Lenkijoje, įteka į Odrą).
Lenkijos gamtovaizdį praturtina kalnai: rytuose – Karpatai (Karpaty), vakaruose – Sudetai (Sudety), tarp jų yra Moravijos vartai. Aukščiausi Lenkijos kalnai – Tatrai (aukščiausia viršūnė Rysai, lenk. Rysy – 2499 m).