Aukščiausias Alpių kalnas Monblanas (pranc. Mont Blanc, ital. Monte Bianco, liet. Baltasis kalnas) jungia Prancūziją ir Italiją. Pati kalno viršūnė (4807 m) yra Prancūzijoje. Iki Šveicarijos sienos nuo jos taip pat netoli – 18 km. Bet ši tiesi atkarpa gali būti įveikta tik oro transportu. Arčiausiai iki Monblano automobiliu iš Prancūzijos ir Italijos pusės galima privažiuoti apie 6-7, iš Šveicarijos – 23 km atstumu. Tiesa, arčiau (apie 4,5 km iki kalno viršūnės) yra dar vienas kelias, kuriuo važiuojant jokio gamtos grožio nesimato. Tai 11,6 km ilgio Monblano tunelis.
Monblano tunelis
Monblano tunelio statybos istorija prasidėjo 1959 metais ir truko šešerius metus. Tunelį buvo nuspręsta statyti dėl to, kad per šiame regione esančią žemiausią (3365 m) Gėant perėją kelią tiesti pasirodė neekonomiška. Nors tunelis pavadintas didžiausio Alpių kalno vardu, jis iškirstas po 3842 m aukščio Aiguille du Midi kalnu. Virš tunelio yra 2480 m storio uolienų sluoksnis.
Pirmieji automobiliai trumpiausiu keliu iš Prancūzijos j Italiją pradėjo važiuoti 1965 metais. Praėjus 34-iems įvyko šiurpi tragedija. 1999 metais susidūrus sunkvežimiams Monblano tunelyje kilo didžiulis gaisras, žuvo 44 žmonės. Tunelis buvo uždarytas, remontuojamas, įrengta nauja ventiliacijos sistema. Po trejų metų pertraukos, 2002 metų pavasarį, Monblano tuneliu buvo leista važiuoti lengviesiems automobiliams. Prancūzai protestavo nenorėdami, jog tunelyje orą gadintų sunkvežimiai. Tačiau į protestuojančių, daugiausia vietinių Šamoni (Chamonix) miestelio ir jo apylinkių, gyventojų balsus nebuvo atsižvelgta bei tų pačių metų vasarą sunkiajam transportui taip pat buvo leista riedėti tuneliu.
Dabar karts nuo karto Monblano tunelis naktimis uždaromas, atliekama profilaktinė priežiūra. Apie tai informuojama iš anksto. 2003 m. rudenį buvo apsinuodiję keli juo važiavę vairuotojai ir tunelis kelioms dienoms buvo uždarytas patikrinimui. Vėdinti gigantišką, kalnus skrodžiančią arteriją išties sudėtinga, nes per metus tuneliu pravažiuoja daugiau nei 2 milijonai automobilių. Važiavimas lengvajam automobiliui Monblano tuneliu kainuoja 100 litų.
Kalno užkariavimo istorija
1760 metais gamtininkas iš Ženevos H.B.Saussure’as pirmam užlipusiam į Monblano viršūnę pažadėjo apdovanojimą. Keletas vietinių žmonių bandė užkopti, bet nesėkmingai. 1776 metais kalnų gidas J.Balmat’as praleido naktį aukštai kalnuose, pakeliui į Monblaną, ir parodė, jog Baltąjį kalną galima įveikti per dvi dienas su nakvyne. Po dešimties metų, 1786-siais, toks planas buvo įgyvendintas. Rugpjūčio 7-ąją, išėję iš Šamoni miestelio, J.Balmat’as ir vietinis gydytojas M.G.Paccard’as kitą dieną pasiekė viršūnę. Tai buvo esminis posūkis kalnų viršūnių įveikimo istorijoje. O pomėgiui karstytis po kalnus prigijo alpinizmo sąvoka.
Praėjus metams po dviejų drąsuolių žygio į Monblaną, 1787-siais, pats iššūkio dėl didžiojo kalno užkariavimo autorius H.B.Saussure’as su 18 gidų grupe įkopė j Monblaną.
Aplink Monblaną
Norint apvažiuoti Monblaną automobiliu Prancūzijos ir Italijos kalnų keliais reikia sukarti 170 km atstumą bei skrosti Monblano tunelį. Nesinaudojant tuneliu teks užsukti ir į Šveicariją bei nukakti 320 km atstumą. Šis vaizdingas kalnų kelias eina per Mažojo Sen Bernaro perėją (pranc. Coldu PetitSaintBernard, ital. Colle delPiccolo San Bernardo), jungiančią Italiją ir Prancūziją. Iš Italijos pusės pakilti į 2188 m aukščio M. Sen Bernaro perėją nėra sudėtinga. Kokybiškas kelias gerokai palengvina vairavimą gausybe vingiuotų serpantinų.
Įvažiavus j Prancūziją, pasitinka iš esmės kitokia aplinka (ne gamtos, kuri yra tokia pati graži abiejose šalyse): kelias siaurokas, aptrupėjęs, nuo tarpeklių jį skiria tik gėlyčių “užtvaros”. Atrodo, jog 2000 metų tarnaujantis svarbus trans-alpinis kelias nedaug tėra patobulintas (išskyrus sulopytą asfalto dangą) nuo senovės romėnų laikų. Tačiau žinant, kad šiomis vietovėmis su savo drambliais 3 a. pr. Kr. per Alpes danginosi Kartaginos valdovas Hanibalas, nusprendęs romėnus užpulti iš šiaurės, važiuoti turėtų būti linksmiau.
Baltasis Europos milžinas Monblanas saulėtą dieną labai gerai matomas už kelių dešimčių kilometrų, o jo masyvas – net už kelių šimtų kilometrų. Tačiau žiūrėti reikia užkopus į kitus kalnus ar perėjas. Tam yra įrengta gausybė apžvalgos aikštelių, vadinamųjų balkonų ar kitų panoraminių vietų trijose Alpių šalyse: Prancūzijoje, Italijoje ir Šveicarijoje.
Važiuojant nuo Aukštutinės Savojos departamento centro Anesi (Annecy), Monblanas pirmą kartą visu savo grožiu suspindi Aravi perėjoje (Col des Aravis), nuo kurios iki Baltojo kalno tiesus žvilgsnis skrieja 32 km. Aravi perėjos aukštis 1487 m, vasarą ten sniego nėra, skamba besiganančių pakelėje karvių varpeliai.