Mūsų kelionės maršrutas vedė į senovėje garsius Kretos miestus: Festą, Hagia Triadą, Gortiną. Dabar tai visame pasaulyje žinomi archeologijos muziejai po atviru dangumi, Kretos archeologų pasididžiavimas. Maždaug 1600-1450 pr. Kr. Kretoje buvo pastatyti neįtvirtinti rūmai Feste, Hagia Triadoje, Gortinoje.
Vakariniame Mesaros lygumos pakraštyje dunkso trys kalvos. Ant jų kūrėsi senasis Festas. Šį miestą įkūrė karalius Minas ir pavedė jį valdyti savo broliui Radaman-tui. Festo teritorijos kasinėjimus archeologai pradėjo 1884 m. ir tęsia iki šiol. Atkasti karališkų rūmų pamatai ir sienų likučiai, aslos, apeiginiai laiptai, sandėliai su puo-diniais aruodais grūdams, aliejui, vynui. Šalia rūmų aptikta ir biblioteka – archyvas, kuriame buvo rastas garsusis Festo diskas. Šis paslaptingas, iki šiol neiššifruotas išdeginto molio diskas saugomas Herakliono miesto muziejuje.
Kretoje jau XXI—XIII a. pr. Kr. paplito hieroglifų ir linijinis raštas. Manoma, kad iš Kretos linijinio rašto atsirado skiemeni-nis Kipro raštas. Prie Kretos rašto paminklų priskiriamas ir 1908 m. liepos 3 d. italų archeologo L. Pernjė Festoje surastas garsusis molinis diskas. Ši molinė plokštė iš abiejų pusių išmarginta spirale išdėstytais nežinomais ženklais Abiejose jo pusėse įrėžti iki šiol neiššifruoti hieroglifai (jų nėra jokiame kitame įraše): žmogaus galva, paukščiai, žuvys, laiveliai, gyvūnai bei įvairūs buitiniai daiktai.
Tolimiausiame salos taške
Aplankėme salos šiaurės vakarų krante išsidėsčiusi Chanijos miestą. Homeras kadaise jį lygino su Knosu ir laikė vienu iš svarbiausių Kretos miestu. Iki 1972 m. Cha-nija buvo salos sostinė. Mieste vyrauja turkiška ir venecijietiška architektūra, gražus senamiestis, išlikęs Venecijos valdymo laikų uosto ir molo liekanos, švyturys, 7 arsenalai, XVI a. bažnyčia.
Iš Chanijos pasukome į tolimiausią vakarinį salos kraštą – Balos. Iš pradžių kelias buvo asfaltuotas, jam kylant aukštyn asfaltą pakeitė skalda, per kurią šokinėdavo ožkos, vietinių vadinamos kri-kri. Pagaliau ir šis kelias baigėsi. Palikę automobilius prie nedidelės tavernos, pėstute patraukėme kalnų keliu aukštyn. Nuo kalno viršūnės leidomės žemyn, jūros link ir netrukus, apačioje, prieš akis atsivėrė neapsakomo grožio žydra lagūna ir Gramvousa sala. Nusileidę prie įlankos išsimaudėme jūroje, pasilepinome saulės voniomis, po to sekluma nubridome į Gramvouso salą. Netoli šios salos inkarą išmetęs stovėjo didelis kruizinis laivas, atplukdęs grožio ištroškusius turistus iš Italijos. Po kelių valandų maudynių lagūnoje italai nedideliais kateriais buvo nuplukdyti į laivą, o mes kalnų takais grįžome prie savo automobilių ir išvykome į kitą tolimiausią salos tašką – Ela-fonisi. Elafonisis – tai vos keli šimtai metrų nuo kranto esanti mažytė sala, pasiekiama jūra. Ji garsi karštos ir ledinės požeminių šaltinių vandens srovėmis, maža lagūna ir dideliu balto smėlio paplūdimiu. Mus pasitiko ošianti jūra, puikus paplūdimys, žemi vėjo išklaipyti medžiai ir nepaprasta ramybė. Boardsports.lt longboardai
Kiekvienas keliautojas stengiasi aplankyti salos įžymybę – Samarijos tarpeklį – vieną iš gražiausių tarpeklių Europoje. Išvykome iš viešbučio autobusu maždaug apie 6 vai. ryto, tačiau oras nieko gero mums nežadėjo: dangus buvo aptrauktas tamsiais debesimis, ėmė lyti. Pakeliui mūsų gidas iš kitų turistinių agentūrų darbuotojų sužinojo, kad Samarijos tarpeklis dėl smarkaus lietaus uždarytas. Tad nusprendėme patraukti į kitą tarpeklį. Atvykome prie Imbros kalno, kur buvo dar vienas tarpeklis. Įėjimas į tarpeklį kainavo 4 eurus. Eidami grožėjomės didingomis uolomis, apaugusiomis kiparisais, juodmedžiais, pušimis, eglėmis, žydinčiais bijūnais, cikorijomis, Kretos tulpėmis ir kitais augalais. Kelią ne kartą pastojo vietinių ožkų kri-kri bandos. Akmenuotu tarpeklio dugnu per tris valandas nužygiavome daugiau kaip 8 km, kol pasiekėme tarpeklio pabaigoje esantį Komitades miestelį. Bebaigiant šį žygį mus užklupo smarkus lietus ir mes, sušlapę, bet laimingi, sugrįžome prie autobuso, kuris po kelių valandų parvežė atgal į viešbutį.
Kaip vienas akimirksnis prabėgo įspūdinga ir nepamirštama kelionė Dzeuso saloje, kurią iš visų pusių švelniai apglėbusi laiko žydrioji jūra, uolėti kalnai, išraižyti tarpeklių raukšlėmis ir žaliuojantys slėniai, išmarginti upių vingiais ir kelių kaspinais; alyvmedžių ir citrusinių vaismedžių giraitės, pistacijų plantacijos. Nors ir kalnuota, Kreta gegužės mėnesį buvo pakankamai žalia, pasipuošusi pušų, eglių, eukaliptų, platanų, kaštainių, kiparisų giraitėmis, dekoratyviniais krūmais ir įvairiaspalvėmis laukinėmis gėlėmis. Ji mums įsiminė kaip nepaprastai graži, paslaptinga ir nepakartojama sala.