Stokholmas – Švedijos sostinė. Išsidėstęs protakos, jungiančios Melareno ežerą su Baltijos jūros Saltšiono įlanka, krantuose. Didžioji miesto dalis yra salose ir pusiasaliuose. Jūros pakrantė Stokholmo regione sėte nusėta šcherais, kurių čia yra daugiau nei 24 tūkstančiai. Stokholme ir jo apylinkėse – labai švarus vanduo. Atvažiavusiems į Švedijos sostinę turistams dažnai kelia nuostabą tai, jog miesto centre žmonės maudosi ir žvejoja.
Stokholmo senamiestis – Gamla Stan – išsidėstęs trijose, viena su kita sujungtose salose. Didžiausioje saloje puikuojasi didingi Karalių rūmai. Į šiaurę nuo miesto centro išsidėstęs Nurmalmas – modernios architektūros verslo rajonas. Čia daug aukštų namų, judrių prospektų, pėsčiųjų gatvių. Mėgstamiausia miestiečių poilsio ir pramogų vieta – “muziejų sala” Jurgordenas. Įdomiausias muziejus šioje saloje – 1891 metais įkurtas Skansenas. Tai pirmasis pasaulyje liaudies buities muziejus. Jame eksponuojami 150 natūraliame kraštovaizdyje sustatyti iš atokiausių Švedijos kampelių atvežti namai. Jie puikiai restauruoti. Tautiniais drabužiais vilki ekskursijų vadovai vedžioja turistus po Skanseną ir pasakoja, kaip senovėje buvo kepama duona, kūrenamos krosnis, verpiama, audžiama ir t.t.
Kopenhaga – Danijos sotinė. Išsidėsčiusi Zelandijos ir Amagerio salose. Į rytus 20-25 km atstumu nuo miesto dūluoja Švedijos krantai. Į artimiausią Švedijos Malmės miestą per Eresuno sąsiaurį reguliariai plaukioja keltai. Dabar per šį sąsiaurį statomas tiltas. Jis bus ilgiausias Europoje ir gerokai sutrumpins kelionės per sąsiaurį laiką.
Kopenhagos senamiestyje įvairių formų ir aukščio bokštų smailės sukuria savitą vaizdą. Beveik visas senamiestis skirtas pėstiesiems. Jį kerta svarbiausia miesto ir ilgiausia pėsčiųjų gatvė Europoje – Stroget. Joje daug prabangių parduotuvių ir jaukių kavinių, o nuo turistų ir miestiečių gausos gatvė visuomet “verda”. Kopenhagoje yra turtingas nacionalinis muziejus, planetariumas. Veikia seniausias (įkurtas 1843 metais) pasaulyje atrakcionų ir poilsio parkas – Tivolis.
Helsinkis – Suomijos sostinė. Įsikūrusi pusiasalyje, kuris išraižytas giliai į sausumą įsiterpiančių įlankų ir įlankėlių. Miestas yra labai gerai suplanuotas, todėl laikomas vienu iš patogiausių miestų gyventi žmonėms. Aplink Helsinkį – šimtai salelių šcherų, kurias jungia tiltai. Kiekviena iš salelių savaip įdomi: vienoje – parkas, kitoje – muziejus, trečioje – zoologijos sodas ir t.t. Iš visų salų išsiskiria keturios, kuriose stovi rūsti senovės laikus menanti Suomenlinos tvirtovė. Helsinkis garsėja šiuolaikinės architektūros statiniais: Nacionaliniu muziejumi, “Finlandia” koncertų sale, po žeme oloje iškalta bažnyčia ir kt.
Mieste ir aplink jį gausu žalumos. Kartais atrodo, jog kai kurie miesto rajonai išaugę tiesiog vidurį miško. Drauge su Stokholmu Helsinkis – viena ekologiškai švariausių sostinių.
Oslas – Norvegijos sostinė. Įsikūrusi labiausiai į šiaurę nutolusiuose Oslo fjordo krantuose. Jo apylinkės šilčiausios ir sausiausios vėsioje ir lietingoje Norvegijoje. Oslo fjordas labai skiriasi nuo vakarų Norvegijos pakrantės fjordų. Jis gerokai platesnis, trumpesnis, jį supa kalvos, o ne kalnai.
Mieste vyrauja šiuolaikiniai statiniai. Viduramžių kvartalų, kurių nemažai yra Stokholme ir Kopenhagoje, čia visai neišliko. Miesto ašis – garsi Karolio Johano gatvė. Prie jo šliejasi svarbiausi miesto statiniai: parlamentas, universitetas, nacionalinis teatras, katedra ir kt. Gatvė atsiremia į Karalių rūmus, kuriuos supa nedidelis parkas.
Daugiausiai turistų sutraukianti Oslo vieta – Biugdės pusiasalis, kuriame daug nuostabių muziejų. Iš jų labiausiai garsėja laivybos muziejai. Mėgstamiausia miestiečių vieta – Frognerio parkas. Nepakartojamą vaizdą jam suteikia šimtai skulptoriaus G. Vigelando iškaltų ir nulietų įmantriausių formų skulptūrų. Į šiaurę nuo miesto, ant aukštos kalvos puikuojasi didelis Holmenkolino tramplinas. Nuo jo atsiveria nuostabus miesto ir fjordo vaizdas.