Šiaurės Europos šalių istorijoje, gamtoje, tautų kalboje ir kultūroje yra daug bendra. Tačiau vis dėl to šioje Europos dalyje skiriamos skandinavų ir ne skandinavų tautos. Daugelis jų kilo iš germanų kalbomis kalbančių skandinavų, prieš kelis tūkstančius metų persikėlusių į šiuos kraštus iš pietų. Skandinavai išgarsėjo IX-XI amžiais. Save jie vadino vikingais. Viduramžiais garsas apie juos sklido po visą Europą. X amžiuje vikingai užkariavo šiaurės vakarų Prancūziją, o XI amžiuje – didelę Anglijos dalį. Manoma, jog būtent vikingai buvo pirmieji Rusijos valdytojai. Vikingai buvo ne tik narsūs kariai, bet ir puikūs jūreiviai. IX amžiuje jie priplaukė Islandiją, kiek vėliau Grenlandiją. Apie 1000 metus vikingai atrado Šiurės Ameriką ir įkūrė pirmąsias europiečių gyvenvietes Niufaundlando saloje. Įvairių vikingų genčių palikuonys (švedai, anai, norvegai, islandai) tapo dabartiniais Skandinavijos gyventojais. Iki šiol skandinavų kalbose yra daug bendra, todėl švedas, norvegas ir danas supranta vienas kitą, panašiai kaip ir vieni kitus rusas, gudas bei ukrainietis.
Islandai. Islandų kalba labiau skiriasi nuo kitų skandinavų tautų. Tačiau būtent ji artimiausia senajai vikingų kalbai. Pirmieji vikingai įsikūrė iki tol negyvenamoje Islandijos saloje 874 metais, o 930 metais įkūrė pirmąjį pasaulyje parlamentą – altingą. Islandija išsaugojo pasauliui senuosius vikingų padavimus – sagas.Jas ėmė užrašinėti XII amžiuje Islandijoje gyvenę krikščionių vienuoliai. Sagose daug rašoma apie vikingų mūšius. Jose puikiai atsispindi karinga narsios tautos dvasia. Viena garsiausių yra “Saga apie Eriką Rudąjį”. Joje pasakojama apie vikingų kelionę į Ameriką.
Norvegai. Dabartiniai Norvegijos gyventojai – senovės vikingų palikuonys, puikūs jūrininkai ir ištvermingi keliautojai. Vikingų įskiepytą tolimų kelionių aistrą norvegai tęsia iki šiol. Šią šalį išgarsino daug žymių XX amžiaus keliautojų. Rualas Amundsenas buvo pirmasis žmogus, priėjęs pietų ašigalį. Ne mažiau garsus Arkties tyrinėtojas Fritjofas Nansenas. Didžiuojasi norvegai Turu Hejerdalu. Šis keliautojas pagarsėjo trimis ekspedicijomis per vandenynus. “Kon Tikio” plaustu Hejerdalas iš Pietų Amerikos pasiekė Okeanijos salas, iš papiruso pasigamintu laivu “Ra II” – perplaukė Atlanto vandenyną. “Tigriu”, pastatytu pagal šumerų laivų pavyzdį, keliavo po Indijos vandenyną. Norvegijos sostinėje Osle veikia net keli muziejai, skirti visų laikų norvegų ir jų protėvių – vikingų – kelionėms. Vikingų muziejuje galima pamatyti senuosius vikingų laivus, kuriais jie plaukiojo daugiau nei prieš tūkstantį metų.
Švedai. Visos Šiaurės Europos tautos garsėja demokratija ir taikumu. Ypatingomis demokratijos tradicijomis išsiskiria švedai. Daugelis demokratinių įstatymų šioje šalyje buvo priimti anksčiau nei kur kitur pasaulyje. Jau XV amžiuje čia buvo įkurtas parlamentas (riksdagas), kuris ribojo karaliaus valdžią. Švedija pirmoji pasaulyje priėmė spaudos įstatymą, XIX amžiaus viduryje patvirtino visuotinai privalomą pradinį mokymą. Daug šimtmečių garsėjusi karingumu, XIX amžiaus pradžioje Švedija viena pirmųjų nutraukė visus karinius veiksmus. Paskutinį kartą Švedija kariavo 1814 metais. Nuo to laiko šalis laikosi neutraliteto, todėl ji išvengė visų XX amžiaus karų. Sakoma, jog Švedijos neutralumas vertinamas lygiai kaip ir miškai ar rūda.
Suomiai. Suomiai ir jų kalba nėra giminingi skandinavams. Suomių protėviai yra finų ir ugrų gentys, senovėje atsikėlusios į šiuos kraštus iš rytų. Praeityje suomių gyvenamą teritorijoje užkariavo švedai. Iš jų suomiai perėmė nemažai skandinaviškų tradicijų, bet išsaugojo savo kalbą. Suomiams giminingi estai, Skandinavijos šiaurėje gyvenantys samiai ir kai kurios šiaurės Rusijos tautelės.
Norvegijos, Švedijos ir Suomijos šiaurėje ir Kolos pusiasalyje Rusijoje gyvena nedidelė tundrų platybėse pasimetusi tautelė – lapiai. Patys save jie vadina sabme (“pelkių žmonės”). Tad galima juos vadinti ir samiais, ir lapiais. Iš viso Šiaurės Europoje gyvena apie 60 000 samių. Daugiausia jų Norvegijoje – 40 tūkst., Švedijoje – 15 tūkst., Suomijoje – 4 tūkst., Rusijoje – 1 tūkst. Suomijoje yra net administracinis vienetas Laplandija, kurio dauguma gyventojų – samiai.
Seniau samių gyvenama teritorija tęsėsi gerokai toliau į pietus. Miškingose teritorijose samiai vertėsi medžiokle, prekiavo kailiais, žvejojo. Laikui bėgant iš pietų į šiuos kraštus atsikėlusios tautos ėmė stumti samius į šiaurę. Nemokėdami apsiginti samiai traukėsi vis toliau. Tundra, kurioje nebuvo nei pakankamai miškų, nei ariamos žemės, tapo samiams nauja gyvenamąją vieta. Samiai pasirinko klajoklių gyvenimo būdą ir ėmė auginti šiaurinius elnius. Elniai teikė maisto – mėsos, pieno, sūrio. Iš kailių buvo siuvami drabužiai, avalynė ir palapinės. Iš elnių ragų, kaulų ir sausgyslių samiai gaminosi namų ūkio rakandus ir ginklus. Tundros platybėse elniai buvo nepakeičiama transporto priemonė. Seniau samiai gyveno kilnojamuose kailių būstuose – kotuose. Kiekvieną pavasarį samiai su bandomis iškeliaudavo į kalnus, kur būdavo gausu pašaro gyvuliams. Rudeniop vėl sugrįždavo arčiau miškų, kur praleisdavo žiemą. Toks klajokliškas samių gyvenimo būdas tęsėsi tūkstančius metų.
Šiais laikais samiai nesikrausto paskui elnių bandas, bet gyvena patogiuose mediniuose namuose. Elnius augina tik mėsai. Iš esmės pasikeitė bandų priežiūros ir auginimo būdas: naudojamasi motorinėmis rogėmis, visureigiais sunkvežimiais, naujausiomis ryšio priemonėmis ir kt.
Šiaurės Europoje skiriamos senos ir jaunos valstybės. Senosiomis valstybėmis laikomos Danijos ir Švedijos karalystės.
Danijos karalystė gyvuoja apie tūkstantį metų. Ji yra seniausia Europoje. Didžiausią galybę ji buvo pasiekusi XIV amžiuje, kai jai priklausė visos Šiurės Europos šalys. Šiuo metu Danijai priklauso dvi užjūrio valdos – Farerų salos ir Grenlandija.
Švedijos karalystė stipri tapo XVII amžiaus pradžioje. Tuomet ji turėjo geriausiai organizuotą ir stipriausią kariuomenę Europoje. O dabar Švedija yra ekonomiškai stipriausia Šiaurės Europos valstybė.
Norvegija šimtmečius priklausė kaimynei Švedijai, o valstybingumą įgijo tik 1905 metais. Pagal taikos sutartį ji atsiskyrė nuo Švedijos ir pasiskelbė nepriklausoma. Norvegija yra vėliausia įkurta Europos karalystė.
Suomijos respublika buvo įkurta 1917 metais, subyrėjus carinės Rusijos imperijai. Jos sudėtyje Suomija buvo nuo XVIII amžiaus pabaigos.
Islandijos respublika – jauniausia Šiaurės Europos valstybė. Nepriklausomybę Islandija paskelbė 1944 metais. Iki šiol šalis priklausė Danijos Karalystei. Daug amžių Islandai svajojo apie nepriklausomybę, todėl puikiai suprato kitų tautų laisvės siekius. Mes, lietuviai, visada prisiminsime, kad Islandija buvo pirmoji šalis pripažinusi Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.