Skandinavijos klimatas labai įvairus. Tuo nereikia stebėtis, nes didžiausias Europos pusiasalis ištįsęs iš šiaurės į pietus daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų. Pavyzdžiui, tuo metu kai gegužės mėnesį Švedijos pietuose esančiame Skonės pusiasalyje jau žydi obelys, tolimoje šiaurėje elniai pašaro ieško dar po sniegu. Tačiau dar didesnis yra vakarinių ir rytinių pusiasalio pakrančių klimato skirtumas. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje žiemą vyrauja speigai, o sniegas išsilaiko iki balandžio ar netgi gegužės mėnesio. Tuo tarpu Norvegijai priklausančiose Lofotų salose, kurios yra gerokai šiauriau – už poliarinio rato – net sausį temperatūra retai nukrinta žemiau 0 0C, o iškritęs sniegas tuoj pat tirpsta. Svarbiausiai tokio klimato “kaltininkė” yra šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Ji lyg milžiniškas šildytuvas šildo Šiaurės Europą. Mokslininkai apskaičiavo, jog srovė Norvegijai per parą teikia tiek šilumos, kuriai gauti reikėtų sudeginti 150 mln. tonų naftos. Šilumos ir kritulių pasiskirstymui didelės įtakos turi Skandinavijos kalnai. Ši gamtos kliūtis sulaiko iš vakarų slenkančias drėgnas oro mases, todėl vakarinėje pakrantėje žiemos šiltos, o vasaros vėsios.
Pusiasalio šiaurėje dienos ir nakties kaita vyksta visai kitaip nei pas mus. Žiemą Šiaurės kyšulyje (Nordkape), net pusiaudienį būna tamsu, nes tuomet ten yra poliarinė naktis. Liepos mėnesį, atvirkščiai, net vidurnaktį Saulė nenusileidžia už horizonto. Tuomet ten yra poliarinė diena.
Daugiau nei pusė Skandinavijos pusiasalio ploto apaugusi miškais. Daugiausia pusiasalyje spygliuočių miškų, kurie tęsiasi šimtus kilometrų. Pietų Norvegijoje auga tankūs pušų ir eglių miškai, o Švedijai priklausančioje Norlando plynaukštės šiaurėje miškai gerokai retesni, medžiai žemi, labiau sunykę. Į pietus nuo 600 š. pl. spygliuočių miškus keičia mišrieji: šalia pušų bei eglių jau galima sutikti klevų, ąžuolų, alksnių, liepų.
Skandinavijos šiaurėje, kalnuose, didelius plotus užima tundra. Jos augalija skurdi – kerpės, samanos, keružių beržų ir alksnių sąžalynai. Tarp tundros ir spygliuočių miškų yra miškatundrė, kurioje paplitę žemaūgiai berželiai.