Kelionės

Žemieji Beskidai – plačiausiai išsidėsčiusi ir žemiausia Lenkijos Karpatų kalnų grupė, besidriekianti tarp Sądecki Beskidų ir Bieščadų. Neaukštas kalnų viršūnes skiria ilgi slėniai, o beveik visus kalnus dengia miškai. Savito kolorito kalnams suteikia kur ne kur slėniuose užsilikę buvusių sodybų ir kaimų ženklai – sulaukėję sodai, pakelės kryžiai, medinės cerkvės.

Žemieji Beskidai labai tinka nesudėtingų kelionių kalnais mėgėjams. Vien Gorlicki Beskidose, kurie tesudaro ¼ visų Žemųjų Beskidų teritorijos, įrengta 345 km paženklintų turistinių takų.

Trasos išsidėstę ant Skšične (1257 m), mažojo Skšične (1211 m) ir Beskido (858 m) kalnų. Bendras trasų ilgis 50 km. Yra 32 įvairaus sudėtingumo trasos (Žr. lentelę)

Lentelė. Slidinėjimo trasos Beskiduose

Beskiduose turistai gali:

• slidinėti lygumomis;
• slidinėti nakti;
• pasivažinėti rogutėmis (yra rogučių trasos);
• pramogauti diskotekose, baruose, kino salėse, baseinuose.

Bieščadai

Bieščadų kalnų grandinė – toliausiai į vakarus nutolusi Rytų Karpatų dalis. Ji tęsiasi nuo Lupkowska kalnų perėjos iki Vyškovska perėjos Ukrainoje. Visi Bieščadai skirstomi į Vakarų, Vidurio ir Rytų Bieščadus. Lenkijai priklauso tik Vakarų Bieščadai. Bieščadai – vienintelė tokia didelė Lenkijos teritorija, kurioje pavyko atstatyti natūralią gamtos pusiausvyrą, gamta atgauna pirmykštę formą.

Bieščadų augalijos ir gyvūnijos pasaulis nepaprastai turtingas. Čia aptinkama apie 1100 žiedinių augalų, per 250 rūšių samanų, per 350 rūšių kerpių ir per 1000 rūšių įvairių grybų.

Bieščaduose, netoli Užocka perėjos yra toliausiai į pietus nutolęs Lenkijos taškas – Opolonek viršūnė (1028 m virš jūros lygio). Bieščadų viršūnės išsiskiria stačiais šlaitais, o kalnų augalijos pasiskirstymas kiek skiriasi nuo Vakarų Karpatų. Čia yra tik trys augalijos aukštai: pakalnės, žemutinis aukštas ir kalnų pievos.

Be šių turistinių centrų labai žymūs jau minėti Tatrai, Karpatai, Malborkas, Zakopanė ir kiti.