Ukraina – antroji pagal plotą Europos valstybė. Ji plyti didelėje teritorijoje į šiaurę nuo Juodosios jūros. Ne tik plotu, bet ir gyventojų skaičiumi Ukraina – viena didžiausių Europoje.
Savarankiška valstybe Ukraina tapo 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Ukrainiečiai – rytų slavų tauta. Jų kalba ir tikėjimas labai panašūs į kaimynų rusų ir gudų. Be ukrainiečių šalyje gyvena nemažai rusų, gudų, moldavų ir kt. Ukrainiečių daugiau (90-95%) yra vakarų ir vidurio Ukrainoje, o rusų – šalies rytuose. Ukraina padalyta į 24 administracines sritis. Jos sudėtyje yra ir autonominė Krymo respublika. Daugiau kaip po 1 mln. žmonių gyvena penkiuose miestuose: sostinėje Kijeve, Charkive, Dnipropetrovske, Donecke ir Odesoje.
Krymas – savita Ukrainos dalis. Krymo pusiasalis gerokai skiriasi nuo žemyninės Ukrainos teritorijos. Pietine pusiasalio pakrante tęsiasi neaukšti Krymo kalnai. Aukščiausia jų vieta –1545 m. Juose gausu uolų, tarpeklių, urvų. Kalnai iškilo alpinės kalnodaros metu, todėl juose gali vykti žemės drebėjimų. Netoli Kerčės, Krymo rytuose, yra didelis geležies rūdos telkinys. Žiemos pusiasalio šiaurėje vėsios, o vasaros karštos ir sausringos. Toks klimatas palankus poilsiui. Todėl ten yra daug garsių kurortų: Jalta, Alušta, Feodosija.
Didžioji Ukrainos upė – Dnepras. Tai viena ilgiausių Europos upių. Per Ukrainą Dnepras teka 981 km. Likusi upės dalis teka Gudijos ir Rusijos teritorijomis.
Prie Dnepro įsikūręs ne vienas didelis Ukrainos miestas. Svarbiausias iš jų – Kijevas. Jame gyvena 3 mln. žmonių. Miestas svarbus ne tik ukrainiečiams, bet ir rusams, nes jis buvo pirmosios slavų valstybės – Kijevo Rusios – sostinė. Kijeve išlikę daug architektūros paminklų.Tai garsusis Sofijos soboras, unikali Kijevo Pečeros laura.